„Knygos kalba“

    Kovo 16 dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Knygnešys – žodis, sunkiai išverčiamas į kitas kalbas. Jį galima tik nusakyti ir paaiškinti jo reikšmę. Savitai ir išradingai tą padarė italų kalbininkas Pietro U. Dini savo knygoje „Baltijos žiedas“, knygnešį pavadinęs portalibri ir šalia paaiškinęs: contrabbandieri della Lituanita – pažodžiui išvertus – lietuviškumo kontrabandininkas. Ko gero, toks šio žodžio ir viso reiškinio apibūdinimas yra vienas tiksliausių.

    2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygnešio diena. Šią dieną pagerbiami draudžiamų spaudinių platintojai – knygnešiai. Nepaisant to, kad už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, knygos buvo gabenamos itin aktyviai. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas. Imperinės valdžios atstovai, matydami, jog nebegali sulaikyti slaptojo knygų platinimo, 1904 m. panaikino daugiau kaip 40 metų trukusį lietuviškos spaudos draudimą. Tad knygnešiai Lietuvos istorijoje atliko ypatingą vaidmenį, o kovo 16-oji – įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena (1846 m.) – skirta jiems visiems prisiminti ir pagerbti.
    Jurgis Bielinis buvo ne tik Lietuvos knygnešys, bet ir publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. Jis laikomas Vidurio ir Vakarų Lietuvoje veikusio draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo tinko įkūrėju. 1936 m. Kaune buvo pastatytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus ansamblis ir įrengtas Knygnešių sodelis, kuriame yra garsusis skulptoriaus Juozo Zikaro paminklas „Knygnešys“ bei knygnešių sienelė, skirta žymiausiems knygnešiams pagerbti.
    Gimnazijoje knygnešio dieną paminėjome įdomiau. Skaitykloje buvo parengta paroda, važiavome į Nalšios muziejų, kur buvome supažindinti su mūsų krašto istorine praeitimi bei žymiausiais rajono knygnešiais ir jų veikla. Muziejuje žiūrėjome vaidybinį filmą „Knygnešys“. Po to patraukėme į Švenčionių rajono savivaldybės viešąją biblioteką, kur malonios darbuotojos įdomiai pristatė bibliotekos funkcijas, veiklą, supažindino su įstaigos struktūra, o, svarbiausia, akcentavo spausdinto žodžio reikšmę ir skatino domėtis gimtojo krašto istorija, ją fiksuoti ir dalintis. Edukacinė išvyka buvo smagi, informatyvi ir kitose erdvėse.